Karðta kraujuojanèia ðirdim
Ir vël kaip vakar laukiu paukðèio
Debesø baltais sparnais
Gal nuskraidins á melsvà aukðtá
Gal man sparnus iðskleisti leis
Ir rodos skrisèiau nesileisèiau
Plasnoèiau kupinas jëgø
Man þvaigþdës saulë ðviestø skaisèiai
Ir uþsimirðèiau kad esu
Esu sudegintas ir vienas
Ãitam liepsnojanèiam mieste
Tarp keturiø betono sienø
Bandàs prisijaukint save
