Testo Kirsk, Medeine, Kirsk Poccolus
Tarp tamsių miškų klaidžiojo dvasia,
Ji liūdna ir pikta,
Klajoja nerasdama vietos
Apleista ir pamiršta.
Jos kūnas gražiausios merginos,
Bet vidus piktos gyvatÄs,
MedeinÄs tamsioji pusÄ,
Griaunanti gamtos jÄga.
Jos merginos vilioja savo kerais
Pasiklydusius miške,
Ir tie, kurie nesuras Kelio Atgal,
Nesulauks ryto aušros.
Mirties buÄiniai piktųjų gyvaÄių
Pražudo beprasmes sielas,
Ir jei matai Ugnį jos akyse
Tu eisi kartu...
Silpnieji triumfuoja,
IÅ¡sekusi jos galia
Liūdna ir pikta...
Kirsk, Medeine, kirsk!