Testo Vilkolakiai Poccolus
AÅ¡ vienas miÅ¡ke tarp medžių Å¡eÅ¡Älių,
Pakyla vÄjas, tolumoje staugia vilkai.
Pilnaties Å¡viesa, vaizdai susilieja,
Virsmas į vilkÄ klaikiam staugime.
Kažkur už jūrų marių, kur baigiasi jūra,
Su mistiniu vÄju per Tamsos Gelmes,
Eina vilkolakiai prie Pragaro Vartų,
Kur paslÄpti lobiai auksu neįkainojami.
'Meditacija su Vilko Runa
Užpildo sÄmonÄ ir iÅ¡stumia visa kita.
Matau juodÄ RunÄ herbe ant raudonų durų,
Už šių durų stovi didžiulis vilkas,
Jis mano draugas, jis mano brolis,
Jis dalis manÄs, jis tai aÅ¡,
Jo kūnas tampa mano kūnu,
Jo kraujas tampa mano krauju,
Jo sÄmonÄ - mano sÄmone,
Jo instinktai - mano instinktais.'